Raimundas Banionis
Mano mažytė žmona

Raimundas Banionis

Mano mažytė žmona

melodrama

filmas su garsiniu vaizdavimu

0 įvertinimų
viršelis
Aprašymas

Apdovanojimai:
1990 m.
• XVIII sajunginio kino festivalio Minske (1985) prizas už debiutą.
• Prizas už geriausią moters vaidmenį – Eleonorai Koriznaitei Tbilisio jaunųjų kinematografininkų tarptautiniame kino festivalyje (1985).

Debiutinis režisieriaus Raimundo Banionio vaidybinis filmas, kurio pagrindinės herojės, abiturientės Rūta (akt. Eleonora Koriznaitė), Auksė (akt. Ingeborga Dapkūnaitė) ir Kauno politechnikos instituto studentas Linas (akt. Saulius Balandis) susipažįsta Kauno lauko kavinėje. Tarp svajojančios tapti zoologe Rūtos ir Lino užsimezga artimi jausmai, ir jie pradeda leisti laiką kartu su bičiuliais – Lino bendramoksliu Tomu (akt. Linas Paugis), fotografu Vytu (akt Juozas Marcinkevičius), jo padėjėju Staseliu (akt Arūnas Sakalauskas). Kiekvienas šioje „šutvėje“, kaip jie patys save vadina, turi savų problemų. Filme atskleidžiama jaunų žmonių nuotaika ir jausmai, jaunosios kartos siekis kovoti dėl nepriklausomybės ir laisvės patirti ir kurti savo gyvenimus taip kaip norisi jiems.

Filmo recenzija
Rasa Paukštytė

1985 metais režisieriaus Raimundo Banionio debiutinis ilgametražis filmas „Mano mažytė žmona“ į lietuvišką sovietmečio kiną sugrąžino miesto jaunimo temas, kurios kine nebuvo giliau tyrinėjamos nuo sėkmingiausių Algirdo Aramino filmų „Kai aš mažas buvau“ (1969), „Maža išpažintis“ (1972).
Būtent miesto jaunimas, jo kasdienybė, problemos, svajonės R. Banionio filme tapo jo stiprybe ir išskyrė šį filmą iš tuometinio lietuviško kino konteksto.
Lietuvos kino žiūrovai jau seniai nebuvo matę ekrane merginų ir vaikinų, susipažįstančių miesto kavinėse, laiką leidžiančių ir pramogaujančių modernų gyvenimą simbolizuojančiose erdvėse – fotolaboratorijose, teatre.
Kauno lauko kavinėje susipažįsta filmo herojės abiturientės Rūta, Auksė ir Kauno politechnikos instituto studentas Linas. Tarp svajojančios tapti zoologe Rūtos ir Lino užsimezga artimi jausmai, ir jie pradeda leisti laiką kartu su bičiuliais – Lino bendramoksliu Tomu, fotografu Vytu, jo padėjėju Staseliu. Kiekvienas šioje „šutvėje“, kaip jie patys save vadina, turi savų problemų. Štai Tomui gresia išlėkti iš instituto, ir Linas įkalbinėja Rūtą padėti bičiuliui – ji prisistatė esanti instituto direktoriaus, mokslininko dukra. Kad palenktų „profesoraitę“ ir išgelbėtų Tomą, kompanija Rūtą nusiveda į teatrą, garsiojo Panevėžio teatro spektaklio pagal Augusto Strindbergo pjesę „Mirties šokis“ repeticiją, kuriai filme vadovauja aktorius Vaclovas Blėdis. Beje, R. Banionis šia detale ne tik atiduoda duoklę savo vaikystei (jo tėvai – Panevėžio teatro aktoriai Donatas Banionis ir Ona Banionienė), bet ir užfiksuoja begalinį 9-ojo deš. teatro populiarumą tarp inteligentiško jaunimo. Panašių užfiksuotų laiko ženklų šiame filme, sukurtame stovint ant Sovietų sąjungos „pertvarkos“ slenksčio šiame filme išties nemažai.
Netrukus išaiškėja, kad Rūtos pasakojimas apie išskirtinį tėvą buvo melas, jos tėvai gyvena lūšnoje, tėvas geria, o ji pati vietoj sergančios motinos dirba naktine budėtoja vaikų namuose. Socialinių sluoksnių skirtumai tarp Rūtos ir Lino filme netampa pasakojimą kuriančiu veiksniu, tai labiau aplinkybė, lemianti Rūtos kompleksus, baikštumą, siekį išsiveržti iš užburto rato. Rūta, Linas, jų draugai ir draugės filme išgyvena svarbias gyvenimo akimirkas, kurios yra tarsi iniciacijų į suaugusiųjų gyvenimą virtinė – jausmai, šeimos kūrimas, artimojo netektis, priimami svarbūs sprendimai, renkantis mokslo ar darbo prioritetus, karinės tarnybos pasirinkimas. Šia prasme filmas priklauso „coming of age“ filmų rūšiai.
Bet svarbiausia „Mano mažytėje žmonoje“, žinoma, jaunystės nuotaika, kurią labiausiai išreiškia režisieriaus R. Banionio bandymas atitrūkti nuo sovietmečio jaunimo filmų schemų ir kanono, operatoriaus Algimanto Mikutėno laisva kamera ir jaunų, savo karjeras dar tik pradėjusių aktorių ansamblis. Eleonora Koriznaitė (Rūta), Linas (Saulius Balandis), Ingeborga Dapkūnaitė (Auksė), Linas Paugis (Tomas), Arūnas Sakalauskas (Staselis), Juozas Marcinkevičius (Vytas) – šie aktoriai tapo paskutine garsia sovietų epochos saulėlydžio „žvaigždžių“ karta, kuriai teko savo kūrybines biografijas formuoti politinio lūžio metais ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje. „Mano mažytėje žmonoje“ jie kartu su vyresniosios kartos aktoriais Dalia Melėnaite, Eleonora Matulaite, Antanu Barču, Vytautu Paukšte, Galina Dauguvietyte, Regina Zdanavičiūte, Gražina Balandyte sudaro unikalų daugiabalsį įvairių kartų ir įvairių aktorių mokyklų ansamblį.
Išskirtinės savo lyrizmu filme yra įsimylėjėlių Rūtos ir Lino jausmų scenos zoologijos sode ir ankštame, Lino išnuomotame „mažytei žmonai“ kambaryje – taktiškai operatoriaus A. Mikutėno nufilmuotos, romantizuojančios pirmuosius prisilietimus, bučinius, pirmąją meilę. Paskutinėmis filmo minutėmis atsiskleidžia ir antrosios, lengvabūdiškos filmo poros – Auksės ir Tomo – santykių rimtumas ir dramatizmas, kurį nuoširdžiai, ironiškai suvaidino I. Dapkūnaitė ir televizijos režisierius, aktorius L. Paugis. Jautrumo šioms scenoms suteikia kompozitoriaus Fausto Latėno muzika. Vienas įsimintiniausių režisūrinių sprendimų filme yra emocinė „Mano mažytės žmonos“ kulminacija – herojų šokis Nemunu plaukiančioje baržoje, skambant Maurice‘o Ravelio „Bolero“ fragmentams. Šis epizodas yra išeinančio į armiją Tomo palydos ir kartu „šutvės“ atsisveikinimas su nerūpestingomis jaunystės dienomis.
Aktorių žavesys, kompozitoriaus darbas, judri kamera kompensuoja supaprastinančias tikrovę siužetines linijas. Nepaisant jų paviršutiniškumo, dialogų literatūriškumo ar retsykiais sentimentalių gaidų, režisieriui, operatoriui, aktoriams ypač finalinėse filmo scenose visgi pavyko perteikti herojų brandą, atsakomybės, gyvenimo tėkmės ir kasdienybės akimirkų vertės suvokimą.

Kūrybinė komanda:
Scenarijaus autorius – Rimantas Šavelis
Režisierius – Raimundas Banionis.
Režisieriaus asistentas – Andrius Šiuša
Operatorius – Algimantas Mikutėnas
Antrasis operatorius – R. Navickas
Dailininkai – Galius Kličius
Kostiumų dailininkė – Zita Gustienė
Kompozitorius – Faustas Latėnas
Garso operatorius – Juozas Tuita.
Grimas – K. Pinelienė
Montažas – Vanda Survilienė

Aktoriai:
Rūta – Eleonora Koriznaitė
Linas – Saulius Balandis
Auksė – Ingeborga Dapkūnaitė
Tomas – Linas Paugis
Vytas – Juozas Marcinkevičius
Staselis – Arūnas Sakalauskas
Pranas Norvilas, Rūtos tėvas – Vytautas Paukštė
Salomėja, Rūtos motina – Eleonora Matulaitė
Leopoldąs Tamonįs, Lino tėvas – Antanas Barčas
Lino motina – Dalia Melėnaitė
Lino sesuo – E. Sedrisovaitė
Ponia Ramanauskienė – Galina Dauguvietytė
Jonis - Arnis Licitis