Kambarys

Latvių autorės Laimos Kota romanas „Kambarys“ priklauso leidyklos „Aukso žuvys“ projektui „Keliautojai laiku“. Ši kelionė netolima – tik trisdešimt metų atgal į vieną latvišką komunalinį daugiabutį. Romane aprašytos situacijos daugeliui bus pažįstamos tiesiogiai arba iš tėvų pasakojimų.

Komunalinis butas – gyvas organizmas, o tai, kas vyksta jo viduje primena absurdo komedijos, tragedijos ar net trilerio žanrą. Gyvenimas pamėtėja tokių siužetų, kad juos belieka užrašyti. Rašytoja rėmėsi savo pačios patirtimi, autentiškais pasakojimais bei atsiminimais. Toli ieškoti jų nereikia, daugelis vyresnių žmonių gali paliudyti, koks taiklus yra „Kambarys“.

Komunalinis butas turi aštuonis kambarius ir bendrą virtuvę. Gyvenimas čia verda. Tarybų valdžia netikėtai sušvelnėjo ir pro pirštus ėmė žiūrėti į savo piliečių norą gyventi geriau – perestroika. Pradėjo kurtis pogrindiniai versliukai, šių dienų akimis, sunkiai suvokiami. Tai džinsų – kiekvieno tikro tarybinio piliečio svajonės – padirbinėjimas. Paveikslų kopijų piešimas. Pinigų klastojimas. Telefoninio sekso paslaugos. Ir viskas viename bute. O kur dar nuolatiniai nesutarimai, kurių neįmanoma išvengti gyvenant tokioje aplinkoje?

Autorė nevengia ironijos. Jos veikėjai taiklūs ir puikiai atstovauja aprašomą laikmetį. Autorė apėmė nemažai pažįstamų temų: priverstinius kolūkio darbus, į kuriuos buvo vežami studentai, pogrindines siuvyklas, kuriose naudojamos „nurašytos“ medžiagos, tulpių ir rožių auginimą, Černobylio avariją ir jos padarinius bei dar daugiau. „Kambarys“ – įtaigi sovietmečio realizmo santrauka.

Autorė naudoja visus savo mėgstamus žanrus – absurdo trilerio, farso, sustiprinto realizmo elementus. O trumpame aprašyme skelbiama puiki išvada: po to, ką tauta patyrė kuriant komunizmą, šiuolaikiniai išbandymai jau neišgąsdins.

Latvijos tinklaraštininko apžvalgoje išsakyta mintis, kad mūsų vaikams šis romanas atrodys, kaip fantastiniai nuotykiai, tik ateityje, o ne praeityje – taikli. Nors šiandien vis dar susiduriame su sovietmečio likučiais, koncentruota istorija jau verčia stebėtis, kad taip tikrai buvo ir dar visai neseniai!