Bardo Bidlio istorijos

„Niekad negirdėjai apie Hogvartso bibliotekos knygas? Juokauji, tiesa?
„Bardo Bidlio istorijos“ buvo mėgstamiausias burtininkų skaitinys prieš miegą ištisus šimtmečius.“

„Bardo Bidlio istorijos“ sudaro penkios labai skirtingos pasakos, senovėje sukurtos burtininkų vaikams. Jose rasite visko: ir juoko, ir baisumo, ir išminties.

Paaiškinimus kiekvienai pasakai parašė ne bet kas, o profesorius Albas Dumbldoras. Jie bus įdomūs tiek burtininkams, tiek žiobarams. Profesorius šmaikščiai samprotauja apie pasakų prasmę, pažeria magijos ir gyvenimo Hogvartso mokykloje įdomybių.

Išties išskirtinę knygelę iliustravo pati Hario Poterio pasaulio kūrėja J. K. Rowling.

Pasakų knyga, skirta mažiesiems burtininkams ir raganaitėms. Daugelį amžių tėvai jas skaitydavo vaikams prieš miegą, todėl Šokinėjantis puodas ir Laimingos dalios fontanas daugumai Hogvartso mokinių taip pat pažįstami, kaip žiobarų (ne burtininkų) vaikams – Pelenė ir Miegančioji gražuolė.

Bidlio pasakos daug kuo panašios į mūsiškas, pavyzdžiui, gėris paprastai laimi, o blogis nubaudžiamas. Bet yra vienas akivaizdus skirtumas. Žiobarų pasakose magija paprastai esti herojaus ar herojės negandų priežastis: pikta ragana užnuodija obuolį, užmigdo karalaitę šimtą metų truksiančiu miegu ar karalaitį paverčia baisiu žvėrimi. „Bardo Bidlio istorijose“ mes matome veikėjus, kuriems magija pavaldi, bet jie, kaip ir mes, sunkiai susidoroja su gyvenimo sunkumais. Bidlio pasakos daugeliui kartų burtininkų padėjo išaiškinti vaikams skaudų tikrovės faktą, kad magija ne tik padeda, bet ir kenkia.