Burtų medis

Keleri metai prieš didžiąją 1789-ųjų Prancūzijos revoliuciją filantropas markizas de Puységuras ėmė taikyti pagalbinę terapiją, vėliau pavadintą hipnoze. Šis atradimas paskatino karštligišką tyrinėjimų procesą, kuris davė naują, ligi tol nepažintą kryptį žmonių troškimui siekti psichinės ir fizinės sveikatos.

Janas van Leydenas, jaunas daktaras iš Vienos, ką tik apsigynęs daktaro disertaciją, nori sužinoti, kas atrasta psichikos ligų gydymo srityje. 1785 m. vasaros pradžioje jis leidžiasi į Prancūziją, siekdamas aplankyti markizą de Puységurą, praktikuojantį visai naują terapijos metodą. Kelyje jis susiduria su įvairaus plauko asmenimis, ne tik supažindinsiančiais su skirtingomis pasaulėvokomis, bet ir priversiančiais jaunąjį daktarą susimąstyti apie pamatinius žmogaus dvasios aspektus. Van Leydeną pas garsųjį markizą lydi ir netikėta meilė bei keisčiausi susidūrimai.

Sloterdijko knyga „Burtų medis“ leidžiasi ekspedicijon į nepraėjusią praeitį, kuri lyg degte įdeginta į šiandienos reikalus. Mat „Burtų medis“ pasakoja pamirštą kilmės istoriją to, kas šiandien vadinama „savąja patirtimi“. Knyga rekonstruoja šiuolaikinės psichologijos pradžią neramiais Prancūzijos revoliucijos metais.