Kalkinė

ŽMONĖMIS TIK SUSITEPI

Romanas „Kalkinė“ (1970) parašytas ikiteisminio tyrimo principu, jame pasakojama tragiška vienos minties apsėsto Konrado istorija. Pagrindinis romano veikėjas ilgus metus rašo studiją apie klausą. Kad būtų lengviau įsijausti į temą, jis nutraukia ryšius su žmonėmis ir įsikuria apleistoje kalkių degykloje. Bandomuoju asmeniu tampa Konrado žmona – prirakinta prie vežimėlio ir priklausoma nuo jo malonės.

Iliuzijos aukos, žmogaus, kuris siekia neįmanomo, Konrado dvasinę sumaištį vaizdžiai atskleidžia ir šio savito romano parašymo stilius – jis karštligiškas, su atsikartojančiais žodžiais ir ištisomis frazėmis, su ilgais periodais ir vis intensyvėjančiu kalbėjimu.