Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas

Pirmą kartą 1961-ais metais pasirodžiusi knyga sujudino užsistovėjusią miesto architektų bendruomenę. Kritikuojami dėl urbanistinių erdvių planavimo politikos profesionalai autorei prikišo išsilavinimo stoką. Nepaisant to, knyga sukėlė revoliucija ir tapo klasika, iki šiol nepraradusia vertės.

Jane Jacobs dirbo žurnaliste ir rašė žurnalams įvairiomis architektūrinėmis temomis. Darbo reikalais ji keliavo po JAV miestus ir jų rajonus. Šių kelionių metu žurnalistė pastebėjo, kad atotrūkis tarp miesto valdytojų ir architektų bei gyventojų bendruomenių sparčiai didėja. Autorės tekstuose atsirado kritikos urbanistinių erdvių planuotojams. Galiausiai Jane Jacobs savo mintis išdėstė knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“.

Šis tekstas nestokoja kandumo, aštraus, polemiško tono, tačiau išlaiko optimizmą. Rašytoja nagrinėja problemas, su kuriomis susiduria miestų ir priemiesčių bendruomenės, kritikuoja neapgalvotą miestų plėtrą, erdvių atskyrimą, greitkelių tiesimą, parkų naikinimą bei miesto centrų stagnaciją. Autorė drąsiai pasisakė už urbanistinę įvairovę, kalbėjo apie socialinių būstų įtraukimą į planavimą bei laikėsi požiūrio, kad miestas yra gyvas organizmas, kurio gyventojų nuomonė ir poreikiai turi būti išklausyti.

Knyga net ir šiandien išlieka aktuali visame pasaulyje. Miestų plėtra vyksta sparčiau nei bet kada. Didėja kelių, parkavimo vietų poreikis, o tuo pačiu trūksta ir žaliųjų erdvių bei vietų gyventojų laisvalaikiui. Tik bendradarbiaujant su bendruomenėmis įmanoma sukurti gyvą ir tinkamai funkcionuojančią urbanistinę erdvę. Tai nepaprastai sudėtingas uždavinys, o autorė, sugebėjusi pakeisti miestų plėtros politiką, savo knygoje pristato svarbiausius gyvybingo miesto dėmenis.

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.