Žmogaus kilsmas

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.

Dr. Jacobo Bronowskio (1908–1974) „Žmogaus kilsmas“ laikomas vienu pirmųjų mokslo populiarinimo veikalų, nušviečiančių istorinį ir socialinį mokslo raidos kontekstą. Knygos pagrindu tapo to paties pavadinimo BBC televizijos dokumentinio serialo (1973 m.), prie kurio kūrimo dr. J. Bronowskis buvo pakviestas prisidėti kaip scenarijaus autorius ir vedėjas, vienuolikos epizodų beveik pažodinis atpasakojimas.

Įvadą knygai „Žmogaus kilsmas“ parašęs Richardas Dawkinsas, britų biologas, humanistas bei ateistas teigia, kad Jacobo Bronowskio asmenybei tobulai tinka jau šiek tiek nuvalkiotas išsireiškimas „paskutinis Atgimimo epochos žmogus“. Teiginį jis argumentuoja raginimu skaitytojams atrasti dar bent vieną tyrėją, kuris, turėdamas gilias istorijos, meno, kultūros antropologijos, literatūros ir filosofijos žinias, sugebėtų jas sujungti į vientisą mokslinį pasakojimą.

Richardas Dawkinsas, kalbėdamas apie Jacobą Bronowskį Atgimimo žmogaus metaforą naudoja tiesiogiai lygindamas britų mokslininką su Leonardu da Vinčiu, tuo pačiu analizuodamas Jacobo Bronowskio įtaigiojo pasakojimo taktikas. Pavyzdžiui, rašydamas vieną iš knygos skyrių, mokslininkui įkvėpimu tapo da Vinčio „Džokonda“. Bet šis akivaizdus pasirinkimas nėra baigtinis, nes Bronowskį domina ir anatominiai Renesanso genijaus piešiniai – vieną iš jų, „Kūdikis motinos įsčiose“ jis net pasirinko savo serialo grafiniu epigrafu. Per „Džokondą“ ir anatominius da Vinčio piešinius Bronowskis knygos siužetą grakščiai priveda prie pasakojimo apie mūsų tolimą protėvį – vaiką iš Taungo. Jo suakmenėjusią kaukolę Bronowskis matematiškai apdorojo ir užbaigia pasakojimą apie australopitekų egzistavimo įrodymą.