Kvietimas

Maria Veston kviečia jus draugauti. Bet Maria juk mirusi, ar gi ne?

1989-tieji. Luiza greitai atkreipia dėmesį į paskutiniųjų mokslo metų pabaigoje pasirodžiusią naujokę. Maria atrodo visiškai kitokia nei merginos, su kuriomis Luiza leisdavo laiką. Ji įdomi ir linksma. Luiza ir Maria greitai tampa draugėmis, nors naujokei iš paskos seka nemalonūs gandai. Netrukus šiurpūs įvykiai mokyklos baigimo vakarėlio metu nutraukia ne tik draugystę – Maria dingsta. Visi laiko ją mirusia.

2016-tieji. Vienišos motinos Luizos širdis beveik nustoja plakti, kai ji gauna netikėtą žinutę: Maria Veston nori draugauti „Facebook“. Giliai palaidoti prisiminimai iškyla į paviršių. Tai ir pirmosios draugystės dienos, ir priimti žiaurūs sprendimai, ir kruopščiai saugomos paslaptys apie naktį, kuri pakeitė gyvenimus amžiams. Jei paauglystės draugė iš tiesų gyva, tai Luiza rizikuoja prarasti viską: darbą, sūnų ir net gyvybę.

Netikėtas kvietimas verčia Luizą prisiminti praeitį ir susisiekti su visais žmonėmis iš mokyklos laikų. Bandydama išsiaiškinti, kas tiksliai nutiko 1989-tųjų naktį, moteris atras dalykus, kurie privers ją nustebti. Pasirodo, apie tą istoriją ji žino dar ne viską. Norėdama išlaikyti savo paslaptis, pirmiausiai ji turi išsiaiškinti tiesą iki galo.
Ar tikrai būtent Maria siunčia tuos kvietimus draugauti? O gal čia žiaurus pokštas? Ir kuris variantas būtų blogesnis?