Visi meluoja

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.

Intriguojantis, nušviečiantis ir šmaikštus požiūris į neaprėpiamą informacijos kiekį, kuris staiga tapo prieinamas mums uždavus tinkamus klausimus.

Baigiantis eilinei dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios dienai internete naršanti žmonija paliks aštuonis trilijonus gigabaitų duomenų. Šitas stulbinamas informacijos kiekis gali atskleisti apie mus – mūsų baimes, troškimus, elgesį, sąmoningus ir nesąmoningus sprendimus – daugiau, nei įsivaizduojame, nuo buitiškiausių iki giliausių žinių apie žmonių psichiką, kurių dar prieš dvidešimt metų neįsivaizdavome.

Kiek vyrų iš tikro yra gėjai?
Ar reklama turi poveikį?
Ką kalbėti per pirmą pasimatymą, jeigu nori antro? Ar žiniasklaida šališka?
Kas sukčiauja mokėdamas mokesčius?
Ar filmų smurto scenos skatina smurto gatvėse protrūkius?
Ar svarbu, kokią mokyklą baigs vaikas?
Ar galima apgauti vertybinių popierių biržą?
Kaip išpopuliarėja kokia nors istorija?
Kodėl blogai drausti abortus?

Tai tik keli provokuojami klausimai, į kuriuos atsakydami galime smarkiai suklysti. Viešoji nuomonė smarkiai prasilenkia su faktais, įrodo Sethas Stephens-Davidowitzius, pasitelkęs Didžiuosius duomenis, kuriais operuoja Google, feisbukas, Wikipedia, pornosvetainės ir kitos galingos internetinės platformos.

Aiškindamasis šiuos klausimus autorius pateikia tikrąjį vaizdą, padedantį geriau suprasti save ir savo gyvenimą. Remdamasis studijomis ir eksperimentais kaip iš tikro mąstome ir gyvename, jis įrodo, kad pasaulis iš tiesų yra laboratorija. Pateikdamas gausybę tiek keistai skambančių, tiek nerimą keliančių išvadų aiškinasi Didžiųjų duomenų – skaitmeninio tiesos serumo – galią ir potencialą, atskleisdamas į kraują įaugusį šališkumą, mūsų kultūrą galinčią pakeisti informaciją ir klausimus, kuriuos bijome užduoti, nors jie svarbiausi mūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Didieji duomenys yra tikros žinios apie tai, ką žmonės linkę meluoti apklausose, pavyzdžiui, apie seksą, incestą, homofobiją ar rasizmą. Antra, jie suteikia galimybę beveik nemokamai atlikti milžiniškos aprėpties kontroliuojamus eksperimentus, kurie šiaip jau yra labai brangūs, ir atskleisti ne tik koreliacinius, bet ir priežastinius ryšius. Trečia, milžiniškas informacijos kiekis leidžia „priartinti", t. y. atskirai patyrinėti, konkrečias žmonių grupes, kas anksčiau buvo neįmanoma. Ir pagaliau – duoda naujo tipo duomenų.