Religingumas ir / ar dvasingumas Lietuvoje

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.

Laikantis požiūrio, kad daugelyje Europos visuomenių, tarp jų ir Lietuvoje, stebima religijos kaita, sietina su religijos prigimties ir jos formų reorganizacija į konfigūracijas, suderinamas su modernybe, o ne jos laipsnišku išnykimu (arba sekuliarizacija), šioje mokslo studijoje "Religingumas ir/ar dvasingumas Lietuvoje", remiantis reprezentatyvios apklausos duomenimis, siekiama atsakyti į keletą klausimų:
Kaip reikėtų vadinti Lietuvoje dominuojančias tikėjimų ir jų praktikų sistemas: religingumu ar dvasingumu?
Ar dvasingumą ir religingumą reikėtų aiškinti kaip alternatyvias, besirungiančias tarpusavyje, ar didesne arba mažesnedalimi persidengiančias, o gal būt koegzistuojančias greta tikėjimų sistemas?
Kokius religingumo ir dvasingumo dermės būdus, jų įvairovę stebime (ar stebime) Lietuvoje?