Pavasario sonata

Tai aštuonių apsakymų ciklas, siejamas vienos temos – muzikos. Knyga visų pirma skiriama jaunuomenei. Autorės nuomone, jos auditorija – dvylikos–penkiolikos metų paaugliai. Visgi tekstas yra keliadugnis. Jautrūs, inteligentiški apsakymai sudomins menų mokytojus, taps svarbūs melomanams. Tikėtina, kad įtaigūs, dabarties kalba rašyti pasakojimai paskatins klasikinės muzikos klausytis net tuos, kurie „rimtų" kūrinių baidosi. Apsakymų veikėjai kiek primena baltas varnas. Jiems sudėtinga rasti draugų, jie linkę gyventi uždarame pasaulyje, skaudžiai ir sudėtingai ieškodami saviraiškos. Skaitytojams atskleidžiami asmenybės augimo, brendimo pavojai ir žavesys. Žingsnis po žingsnio (arba nata po natos) jaunieji muzikantai įsilieja į bendraamžių būrį, patirdami bendravimo, dalijimosi džiaugsmą. Apsakymams būdingas subtilus humoras, paradoksalios situacijos, švelnus pirmosios meilės dvelksmas – visa tai primena melodingą kūrinį, rašytą virtuozo ranka.