Prigimtinė teisė ir istorija

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys


Šiame veikale Leo Straussas analizuoja vienos svarbiausių politinės filosofijos problemų – prigimtinės teisės – genealogiją ir reikšmę. Autorius atskleidžia priežastis ir aplinkybes, lėmusias įvairių epochų ir pasaulėžiūrų mąstytojų prigimtinės žmogaus teisės sampratą. Šiuolaikinę politinės filosofijos krizę, autoriaus nuomone, sukėlė būtent atsiribojimas nuo klasikinio požiūrio į prigimtinę teisę. Politinė filosofija, kaip, ko gero, joks kitas mokslas, yra stipriai veikiama subjektyvaus požiūrio į tiriamą dalyką. Kiekvienas į ją besigilinantis mokslininkas yra linkęs tuo pat metu pasijusti ir politiku, ir filosofu. Neretai tai sąlygoja įprotį vertinti reiškinius analizuojant ne juos pačius, o kitų nuomones apie juos, dažnai tendencingas ir kupinas išankstinio nusistatymo. Tokią išvadą jam leido padaryti kruopšti įvairių epochų autorių – nuo senovės iki naujausių laikų atstovų – veikalų analizė. Leo Straussą domina visa politinės minties istorija nuo Platono ir Aristotelio, nuo Machiavelli'o ir Spinozos iki Nietzsche's, Heideggerio ir Weberio.