Česilo pakrantėje

Edvardas ir Floransa, jauni ir skaistūs, tą rytą susituokę, atvyksta medaus mėnesiui į viešbutį Dorseto pakrantėje. Per pietus savo numeryje abu stengiasi nugalėti kiekvienas savąsias baimes dėl jų laukiančios vestuvių nakties. Naktis nenusiseka, ir Floransa pabėga iš kambario. Edvardas galiausiai nuseka paskui ją, ir tarp jųdviejų jūros pakrantėje įvyksta skausmingas pokalbis. Per jį išsakomi kaltinimai vienas kitam ir šiaip bjaurūs dalykai, pasirenkami keliai, iš kurių sugrįžti nebeįmanoma. Vėlai savo gyvenime Edvardas supranta: „Meilė ir kantrybė – jeigu tik būtų turėjęs šias abi kartu – tikrai būtų padėjusios jiedviem likti drauge.“