Lietuvos piliakalnių paslaptys

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.

Šios knygos autorius akademikas Romualdas Grigas bando įrodyti, kad daugumos Lietuvos piliakalnių ne gynybinė paskirtis. Tai esą tautos šventvietės. Mat dauguma jų, nors ir ganėtinai aukšti, bet palyginti nedideli ir pritaikyti būtent ritualinėms apeigoms - Saulėgrįžos, Lygiadienio, Rasų-Kupolinių, Vardynų šventėms, gegužinėms, bendruomenių susibūrimams ir t.t.

Stebina ne tik piliakalnių gausa, jų išdėstymo geografija, bet ir aukštis. Daugelis jų, pvz., Paverknių (Prienų r.), Mažulonių (Ignalinos r.), yra bemaž 20 m aukščio.

Piliakalnių epocha - V-XII a. Tad pabandykime įsivaizduoti, kiek išlieta mūsų protėvių prakaito, žinant, kad tuo metu pagrindinis įnagis buvo medinis kastuvas. Stebina ir mūsų protėvių kosmologijos žinios, nes visi piliakalniai yra supilti ypatingose, energetiškai paveikiose vietovėse. Užkopęs ant jų pajunti ne tik šių statinių didybę ir unikalumą: širdį suvirpina nepaprastas jausmas, kuomet norisi ir dainuoti, ir verkti, ir... nesinori niekur važiuoti iš Lietuvos." Danas Kaukėnas, leidėjas