Mergina, kuri pakliuvo į voratinklį. Kn. 4

Ciklo „Millennium“ ketvirtoji knyga.

Kompiuterių įsilaužėlės Lisbetos Sandler nuotykių tęsinys, išsaugojęs ankstesnėms serijos knygoms būdingą detektyvinę įtampą.

Nepaprasta ir išskirtinė, visuomenės standartus laužanti kompiuterių įsilauželė Lisbeta Salander.
Tiesos ieškantis užsispyręs žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas, kurio nesustabdo nei baudžiamoji atsakomybė, nei persekiojimas, nei mirties grėsmė.

Prestižinį darbą Silicio slėnyje palikęs ir autistu sūnumi Švedijoje besirūpinantis kompiuterių specialistas profesorius Fransas Balderis.

Trys žmonės, trys jų istorijos ir vienas įtemptas tinklas, kuriame veikia gausybė šnipų, kibernetinių nusikaltėlių ir korumpuotų valstybės pareigūnų.

Teisėsaugos pareigūnai nuolat perspėja Fransą Balderį apie jį persekiojančią nusikaltėlių grupuotę. Neįvertinęs grėsmės jis per vėlai sumoja kreiptis pagalbos, todėl paskutinė jam likusi viltis – „Millenium“ žurnalas ir jame dirbantis Mikaelis Bliumkvistas. Pradėjęs gilintis į šią istoriją, žurnalistas supranta, kad šiame žaidime figūruoja ir Lisbeta Salander, o grėsmė tyko ne tik jų trijų, bet ir viso Stokholmo.

Kai 2004 m. mirė „Millenium“ serijos sumanytojas ir pirmųjų trijų knygų autorius švedų detektyvų legenda Stiegas Larssonas, milijonai jo gerbėjų visame pasaulyje liko nežinioje, kaip toliau klostysis Lisbetos Sandler likimas. Pritarus rašytojo tėvui ir broliui, ketvirtosios knygos kūrimo darbo ėmėsi švedų žurnalistas ir rašytojas David Lagercrantz.

Saugodamasis, kad nė mažiausia detalė apie rašomą knygą nepasirodytų viešumoje anksčiau laiko, jis ėmėsi griežčiausių saugumo priemonių - knygos tekstas gimė kompiuteriuose be interneto ryšio, o visos leidyklai perduotos kopijos buvo teisiškai apsaugotos. Buvo manoma, kad Stiego Larssono mergina turėjo kompiuterį su ketvirtosios knygos apmatais, tačiau dėl kilusių nesutarimų, David Lagercrantz romaną „Mergina, kuri pateko į voratinklį“ kūrė nuo nulio, imituodamas ankstesnės trilogijos stilių, personažų charakterius ir žodyną.