Berlynas

1945 metų sausį galų gale pasiekusi Trečiojo reicho sienas Raudonoji armija turėjo už ką keršyti. Politiniai karininkai kalė į galvas žinią apie vermachto ir SS žiaurumus. Nenuostabu, kad tai virto dar neregėtu pavyzdžiu, koks baisus gali būti nugalėtojo kalavijas – su tankais, vikšrais traiškančiais pabėgėlių vilkstines, su masiniais moterų žaginimais, plėšimais ir griovimais. Šimtai tūkstančių moterų ir vaikų mirtinai sušalo ar buvo išžudyti, nes nacių partijos vadai, neigdami artėjantį sutriuškinimą, draudė gyventojams evakuotis. Nuo Raudonosios armijos nešamo siaubo į vakarus bėgo daugiau kaip septyni milijonai žmonių.

Antony Beevoras atkuria tų į košmarišką mėsmalę patekusių milijonų žmonių išgyvenimus galutinai žlungant Trečiajam reichui. Tai klaikus pasakojimas ir apie pasipūtimą, kvailybę, fanatizmą, kerštą, barbariškumą, ir apie stulbinamą ištvermę, pasiaukojimą bei gebėjimą išgyventi tokiu siaubingu laikmečiu.